atgal pirmyn pgr. p.

"Pūkas" avangardininko nesutramdė

("Ekstra" 2001 02 26)

"Iš prigimties nesu nei ekscentrikas, nei dar koks nors keistuolis. Po truputį toks tapau, kai supratau, jog mano kūryba niekam nebereikalinga", - teigė 30 metų avangardininkas, grupės "Endiche vis.sat" narys Jaras. - Nemėgstu nei butelių, nei etikečių. Tad muzikanto etiketės sau taip pat neklijuoju. Negeriu, todėl nemėgstu butelių. O etiketė - tai stabdžiai, - sakė Jaras. R. - avangardinės ir paranormalios muzikos festivalio "Didelis pasaulis", anksčiau vadinto "Sumirimas", ideologas. Jis įrašė dvylika keisčiausių eksperimentinės muzikos projektų, repo albumą "Transformacija", dirbo TV laidos "Tangomanija" vedėju. Bažnyčioje surengė koncertą "Eanas Uen Colectives", skirtą Ričardui Mikutavičiui atminti. Sukūrė Meditacijos klubą. Norėdamas parodyti žmonių tuštybę, surengė šakciją. Dirbo naktiniu sargu ir radijo stoties "Pūkas" laidų vedėju. Jo praėjusių etapų darbus dar ilgai būtų galima vardyti.

Avangardininkas pas "Pūką"

Paradoksas: žinomas Kauno avangardininkas dar neseniai dirbo radijo stoties "Pūkas" laidų vedėju. Per trejus darbo metus laidų vedėjas suprato, kad daugumos lietuvių grupių stimulas groti "pūkiškus" šlagerius yra ne kas kita kaip pinigai. R. savo viršininką apibūdino kaip vyrišką personą, kurio įtakos zona apima visą Lietuvą. Avangardininkas radijo stotyje "Pūkas" - neįprastas reiškinys. Savo darbą ten jis vertina tik kaip dar vieną dvasinį ieškojimą ir savęs išbandymą, o radijo stotį - kaip instrumentą savo egoizmui suvaldyti. "Mane fiziškai pykindavo lietuviškojo rusiškojo "popso" pasireiškimas. Kęstutis Pūkas "atstovauja" tautai. Jis - dvasinis Lietuvos prezidentas", - teigė Jaras. Anot interpretatoriaus, "Pūkas" buvo tiesiogiai susijęs su Carlosu Castaneda. Rašytojas savo kūriniuose paliečia stalkerizmą. Tuo R. ir užsiėmė radijo stotyje, tai yra savęs "šlifavimu".

Netipiškas personažas

Aktyviai netradicinės muzikos veikloje dalyvaujantis Jaras nemano esąs populiarus, nors daugelis kauniečių jį žino. "Populiarumo siekimas iš tikrųjų trukdo kūrybiniam procesui. Ypač negerai, kai populiarumo kovos vyksta tarp menininkų, kūriančių nepopuliarius dalykus", - filosofavo Jaras. Anot menininko, menas pats savaime yra ant žemesnio laiptelio nei joga. Jei menininkas žino, kad jis kuria dvasinę vertybę, jis turėtų suvokti, jog konkuravimas ją tik sumažins. R. sako kūręs ir grojęs įvairiais muzikos stiliais. Popmuzikos stiliumi išleido albumą "Apsakyms apė pradžią ir galą pasaulės", kurio rėmėja - kadaise skandalingai pagarsėjusi firma "Lavera", vadovaujama Gintauto Verpetinsko. Beje, ir čia Jaras rado nišą: prieš metus surengė padėkos akciją didžiausiam Kauno menininko remėjui. Tuo metu G.Verpetinskas dar buvo kalėjime. Pasak R.Jaro, šis žmogus švaistė pinigus ten, kur jų išties reikėjo. Vienas neišsipildžiusių improvizatoriaus norų - groti roką žlugo. Po ilgų paieškų jis prarado viltį surasti roko stiliumi grojančių muzikantų, kurie nerūkytų, negertų, nesikeiktų ir visaip kitaip nekenktų sau bei mokėtų groti.

Studentas - išimties tvarka

Šiandien Jaras dažniau prisistato kaip studentas: išimties tvarka jis vėl priimtas į Lietuvos muzikos akademijos Pučiamųjų katedrą, iš kurios pasitraukė prieš devynerius metus. Anot amžinojo studento, po 9 metų grįžęs į akademiją, jis pamatė tik du pakitimus: kavos aparatą ir užrašą vyrų tualete "Švara - akademijos pasididžiavimas". Pasak muzikanto, dabar jam mokytis kur kas geriau - amžius turi privalumų: "Jėga, kai žinai, kad studijuoji ne tėčiams, tėvynei, bet sau".

Kūryba įvykio vietoje

Daugelis muzikantų savo kūrybai dažniausiai pasirenka studijas ar jaukius tam tinkamus užkaborius. Eksperimentuotojo R.Jaro aplinka - vietos, kur kas nors nutiko jam pačiam ar kitiems. "Specialiai, pasitelkęs meditacinę techniką, ištraukiu iš to laiko įvykio energiją, keliamą įspūdį ir jį paverčiu garsu. Tokiu būdu garsas tampa energizuotas ir daro stiprų poveikį", - ezoterinius kūrybos momentus dėstė Jaras.

Albumuose - aplinkos garsai

R. tokiu netradiciniu aplinkos fiksavimo metodu 1994 metais įrašė albumą "Būta vandens". Kiekvieną šio albumo kompoziciją jis sukūrė ir atliko skirtingose vietose: Kauno J.Naujalio meno mokyklos rūsyje, J.Jablonskio mokyklos pirmo aukšto koridoriuje, Muzikos akademijoje, miesto gatvėse.

Kiekviena nedidelė aplinkos detalė Ramūnui yra labai svarbi. Įrašant albumą "Paskutinė požemių muzika", jis išnešė mikrofonus į "POP Centro" įrašų studijos prieigą, dulkėtus, užverstus sulūžusiomis kėdėmis ir plakatais koridorius, kad galėtų įrašyti nuo dulkių atspindėjusį garsą.

Kūryba per dangaus kūnų padėtį

Žiemą, solsticijos (saulėgrįžos) metu, R. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į mišką. Atsigulęs ant kairiojo (!) šono miško pusnyje, tyliai grojo klarnetu.

Ramūnui solsticija yra ypatingas momentas, kai dalyvauja visa gamta. "Man liko išeiti ir kartu su ja įrašyti tai, ką tuo metu gamta norėjo pasakyti. O ji norėjo pasakyti: "Sssoool…sstiii…ciiii…jaaaaach", - perpasakojo girdėtus garsus "Endiche vis.sat" grupės narys. Šis kūrinys kol kas dar nesumontuotas. R. kūrinius įrašinėja vienas, dažniausiai naktimis. Paprastai keliais instrumentais sugroja visas partijas, o kai turi pinigų, sumontuoja studijoje.

Kitas kūrinys iš albumo "Būta vandens" įdainuotas mėnulio užtemimo metu. Pasak R.Jaro, mėnulio užtemimas - magiškas dalykas. Vienintelio tamsos "apšvietėjo" virtimas kažkuo dar tamsesniu už ją pačią. Avangardininkas tikisi įrašyti įvairius natūralius gamtoje esančius garsus ir atvirkščiai - į muzikos instrumentų garsyną įtraukti aplinkoje girdimus garsus, net ir vidinius savo mentalinius kūnus. Muzikos projektuose R. groja klarnetais, gongu, kontrabosu, "preparuotomis" kanklėmis, fortepijonu, sintezatoriais ir visais kitais įmanomais daiktais - paklodėmis, durimis ar raktais. "Ir žinoma erdve, erdve", - pabrėžė Jaras. Visų jo muzikos projektų pavadinimai tik paryškina savitą autoriaus pasaulio supratimą: "Demo", "Paskutinė požemių muzika", "Apsakyms apė pradžią ir galą pasaulės", "Neklausomi echidnos gabalai", "Letūvos valstybė", "Ar", "Kernavė" ir kiti.

Į klausimą, kas paskatina kurti muziką, amžinasis studentas lakoniškai atsakė: "Dievas". Kalbėdamas apie aukščiausiąsias jėgas, R. kiekvienąkart teatrališkai akis nukreipdavo aukštyn, lyg pasitikrintų sąmokslininko buvimą. Anot jo, šiais laikais netikėti niekuo - neišmintinga, nes niekas ir yra tas velnias, kuris dar kartais vadinamas laisvamanybe. R. - dzenbudistas.

R. savo būdą aiškina taip: "Gimdamas žmogus atsineša charakterį su savimi iš įprastu protu nesuvokiamo pasaulio. Gaila, kad visi taip įsikibę genų teorijos - genai veikia tik fizinį kūną. Kadangi šiuolaikininiai žmonės taip mažai liečia savo subtiliuosius kūnus, suprantama, kodėl jie įsitikinę, kad žmogus - tik vaikščiojanti postbezdžionio proto dėžė".

Lovą atstoja miegmaišis

Jaras nuomojasi nediduką kambarį, kuriame prabangiausias baldas - pianinas. Pasieniuose tvarkingai sudėtyti muzikos albumai. Kambario viduryje patiestas miegmaišis ant lentos - taip sveikiau, lova čia ir netilptų. Nepaisant mažų Ramūno poreikių, gerovė jam yra svarbi. Jo galva, neįmanoma ko nors sukurti, jei trukdo nesumokėti komunaliniai mokesčiai. "Lietuvos menininkas įspraustas į nepaprastas sąlygas - jis save taip puikiai išmuštruoja, kad kurdamas dar gali dirbti fabrike, o atsidūręs geresnėse sąlygose sprogsta kaip ugnikalnis. Baigiama rimta mokykla, tačiau dauguma talentingų žmonių ekstremalių sąlygų neįvertina, todėl geria ir žudosi", - teigė Jaras. Pats avangardininkas negeria ir nerūko. Nevalgo mėsos. Šiukštu klausti apie drauges ir gimines - asmeninį gyvenimą jis palieka užkulisiuose.

Nija Kartanaitė (Erika Masytė)

Pagrindinis puslapis
Gaukite emailus apie papildymus puslapyje