Jau pirmasis sąlytis su šia Echidnos kasete parodė, kad "paprasto" pasiklausymo čia nepakaks ir teks žymiai atidžiau įsijausti į šiuos, rodos, atsitiktinai sudėtus fragmentėlius ar pilnas kompozicijas, tarsi ir nesitikint bent kiek atidesnio klausytojo.
     Teko ne kartą perklausyti didžiumą šių darbų, kol tapo aišku ką ir kaip iš tos medžiagos interpretuoti žodžiais (nepretenduojant į jokią kompetencijos instanciją, suprantama) arba tiesiog pasidalinti mintimis, kurios kilo pasiklausius šių kompozicijų.
     Neklausomi Echidnos Gabalai - nevienareikšmis leidinys. Tikriausiai ne vienam kiltų mintis atidėti pasiklausymą "geresniems" laikams vien tik pavarčius kasetę rankose... na, ne kažin kokio biudžeto leidinys, o laisvai skrajojantis įdėklo viduje popierėlis, perspėjantis, kad tai "avangardas" gali skambėti greičiau kaip pretenzija atsiribojant nuo abejojančių, negu tikra stilistikos gaire... Na, kalbant apie gaires "avangardiškumu" suabejoti galima, tačiau tai tikrai ne trūkumas. Šioje kompiliacijoje yra darbų kuriuose aiškiai išsiskiria keli gilaus estetinių reiškinių išgyvenimo lygiai, išdėstyti su vienokia ar kitokia sėkme, laiko bei intelektualinėmis sąnaudomis. "Įeiti" į juos neretai yra lygiai taip pat sunku, kaip ir į bet kuriuos estetinius reiškinius, kuriuose ramiai, labai susitelkus, kartais be mažiausios vilties būti suprastam, pateikiami dalykai puoselėjami metų metais. Neretai kai kurios pjesės "pakvimpa" desperacija (juk tai "neklausomi" (!) gabalai), ir tada suvoki, kad kitaip pasielgti autorius tiesiog negalėjo. Čia svarbu pastebėti, kad šie ypatumai nebūtinai tiesiogiai sietini su kokybe. Klausytojas prieiti prie tokių intymių pjesių gali vos ne vieninteliu, alternatyvų atmetimo keliu, tol kol lieka tas idėjinis sluoksnis, kurio jau nebedengia jokie pašaliniai ar kamufliažiniai sluoksniai. Skaitytojas čia galėtų paprieštarauti, kad bemaž kiekvienam sąmoningam darbui galima rasti tam tikrus kriterijus ar privalumus, kurie gali būti apčiuopti ir išryškinti būtent tokiu aspektu. Atsakydamas, tarčiau taip, su sąlyga jei šie darbai išties yra nuoširdūs ir komunikuojantys su labai trapia ir kitaip sunkiai perteikiama viduja substancija. Toks mąstymo būdas, nesvarbu, kiek sėkmingas jis yra vienu ar kitu atveju, jau yra labai svarbus pats savaime kaip reiškinys materializuojantis darinius, kurių pažinimas kitose formose yra neįmanomas.
     Nesinorėtų akcentuoti kokybinės pusės, kuri tikrai daugeliu atveju pageidautų būti nuoseklesne ir gilesne, tačiau kalbant apie šio leidinio formą kaip tokią, jos svarba ir aktualumas neabejotini. Galų gale žvilgsnis į šiuos darbelius gali būti ir toks - tai estetiniai-psichologiniai sąveikavimo su tam tikrais šaltiniais rezultatai. Tai - nelyginant egzaltuoti sielos protrūkiai, ekscesai, ne visada tiesiogiai apčiuopiami kasdieninio gyvenimo kontekste. Beje, tuo jie ir įdomūs, kad fiksuoja materialiose formose neegzistuojantį pasaulį, įdomūs intencijomis pastūmėjusiomis Echidna Aukštyn pateikti klausytojams ir tokius grupės darbus - tikrai trapius ir intymius dienoraščių puslapius...

Linas Vyliautas, "Tango" muzikos žurnalo redaktorius, ~1995