(Puslapis sukurtas 2008 m. Lapkričio 18 d.)
(Nauja šiame puslapyje:
2009-11-03, 09: nauji teksto papildymai. Pažymėti raudonai.)

Ilgokai tylėjau, bet pagaliau supratau, kad atkreipdamas visuomenės dėmesį į žemiau nupasakotą problemą, gal šiek tiek prisidėsiu prie Lietuvos visuomenės etikos ir bendros nuotaikos gerinimo.

Čia - apie prieš mane nukreiptus „kritinius“ straipsnius ir kitaip išreikštus atsiliepimus medijose, kurie, kaip, tikiuosi, paaiškės iš mano komentarų, yra pagrįsti ne logika, ne noru patarti, o pykčiu, kažkodėl noru kenkti, neaišku už ką atkeršinti. Tokie straipsniai iš tikrųjų neanalizuoja kūrinių, nors yra sumanyti mano veiklos nežinančiam vertintojui. Jei ir remiamasi mano kūryba, tai daroma išplėšiant iš konteksto frazes ar paprasčiausiai prikuriant tai, ko nesu kur nors parašęs ar pasakęs. (Netolimoje ateityje čia pateiksiu pagrindinius pseudokritikių ginklus).

Tokie atsiliepimai mane linksmina, bet tuo pačiu ir stebina, kad žmonės turi tiek pykčio. Todėl, kad jie nesusigadintų sau sveikatos, čia juos perspėju, kad pyktis yra labai nesveika emocija.

Panašių „kritinių“ straipsnių apie mane ir mano veiklą būta nemažai. Jų padaugėjo kai išleidau knygą. Daug panašių dalykų prirašoma ir apie kitus visuomenės veikėjus, bet čia tos rašliavos nenagrinėsiu, nes nesu linkęs gilintis į kitų žmonių juodinimą. Galima tik užjausti be priežasties iškoneveiktus žmones.

Skaitydamas tokius kritikavimus pagalvoji, kad autorė:
1) specialiai, žinodama Lietuvos meninį provincialumą, rašo kritinį straipsnį skaitytojoms (-ams) bobutėms, dejuojančioms, koks gražus yra kičas, ir rūgojančioms ant „nesąmonių“, t.y., šiuolaikinio meno kūrėjų,
arba
2) yra neišsilavinusi ir nežino pasaulinės meno istorijos, gal truputėlį apie ją skaitė, bet pagalvojo, kad tai nesąmonės,
arba
3) pati yra bobutė.

Lietuvoje, žinome tai iš istorijos, pilnaverčio postmodernizmo nebuvo. Ir visos mėgėjos kritikės, nesusipažinusios su pasaulyje klestėjusiu postmodernizmu, nepajėgios mentaliai pasivyti nuvažiavusio traukinio, mano, kad taip ir turi būti, kad Lietuvoje ir nereikia to, ko reikia pasauliui. Jos žiūri į meną Lietuvos meninio išsivystymo kontekste ir nenori pažiūrėti už Lietuvos ribų. Kadangi nenori, tai ir nemato, kad Lietuvoje modernizmas egzistuoja, ir kad Jaras yra vienas iš kuklių jo kūrėjų. Mano kūrybai įvertinti jos taiko pasenusius metodus.

O Lietuvoje tuo tarpu egzistuoja Europos parkas, simbolizuojantis „Lietuvos atsivėrimą europiniam menui ir kultūrai“ (ELTA, 2009-11-08). Bet, matyt, tik tam, kad pasirodyti prieš užsieniečius. Matyt, kad ir toliau lietuvių kritikų širdyse topus užima Geriausios Pūko dainos, dainuojamos paprastai, suprantamai ir letūviškai. Kam stengtis bandant suprasti šiuolaikiškumus? Geriau pasilikti prie žagrės, kuri tokia svarbi - padeda mokytis dirbti kompiuteriu.

Čia pacituosiu interneto komentatorių Andriej Ždanov (2009-06-07, 13:02) kuris parašė tai, kuo turbūt remiasi pseudokritikės: „Ar tinka mūsų pirmaujančiai tarybinei literatūrai, pačiai revoliucingiausiai literatūrai pasaulyje, pataikauti ribotai Vakarų buržuazinei miesčioniškai literatūrai?“

Tokie „kritiniai“ straipsniai yra ne kas kita kaip į viešumą ištrūkstantis apkalbinėjimo ir VBS gaivalas, kuris lietuvio krūtinėje pasislėpęs nuo nežinia kurių, gal mongolų laikų. Šie straipsniai visada pritrenkia absurdiškumu ir ciniškomis manipuliacijomis realybe (kitaip - melu). Visada pagalvoji, ar žmogus, rašęs tokį „kūrinį“ turi bent elementarų supratimą apie meno kaip aukštesnio už kasdienybę reiškinio prasmę, ar turi nors kiek pagarbos kitam žmogui ir ar yra susipažinęs su elgesio viešumoje normomis.

Kodėl „pseudokritikės“, o ne „pseudokritikai“? Todėl, kad dėl sutapimo apie mane informaciją iškraipo tik moterys. Įdomu, kodėl?

Pačius kiečiausius kritinius straipsnius išrikiavau ant stulpo. Ten jie suskirstyti ir pagal kietumo intensyvumą. Kabinsiu ten kiekvieną naują pykčio prieš mane prasiveržimą, prieš tai jį išanalizavęs. Turiu priminti, kad apie kiekvieną naują stulpo pakabuką bus pranešta mano naujienlaiškio gavėjams, kurių dabar (2008 m. Lapkričio 18 d.) yra virš tūkstančio. Gaukite emailus apie papildymus puslapyje

Stulpas pradėjo veikti 2009-09-22.

pseudobibliotekininkė Jurbarke pyksta

Pagrindinis puslapis
Gaukite emailus apie papildymus puslapyje