Nedidelėje, bet jaukioje knygyno patalpoje susirinko jauki kompanija. Jarui talkino muzikantai, grojantys įvairiais instrumentais - saksofonu, smuiku, akordeonu, kontrabosu bei klavišiniais.
Artėjant į pabaigą pirmajai koncerto kompozicijai - ramiai, meditacinei, kiek rytietiško skambesio muzikai - prie mušamųjų panoro atsisėsti poetas Gintaras Patackas. Delnais barbendamas būgnelius, jis užtraukė „Sveika Marija, malonės pilnoji...“, į gerai žinoma giesmę įsprausdamas naujas eilutes ir vis labiau atitoldamas nuo pagrindinio teksto. „Mes esame nemirtingi, nes mes esame lietuviai / Nep...te mūsų mergų-ų-ų... (...) Aš esu komunistas, nes dvylikos metų gavau Komuniją“ - įsijautęs dainavo G. Patackas. Ši improvizacija, aktyviai remiama visų muzikantų, netikėtai virto „rinkimų giesme“. „Balsuokite už mano brolį A. Patacką, kuris Kaune bus išrinktas, nes aš jį myliu“, - tokiais žodžiais užbaigė dainą Seimo nario brolis. <...> Po to Laisvės alėjos dainius atsiklaupęs prisipažino esąs nusidėjėlis, nes nėra katalikas, ir kreipėsi į Romos Popiežių: „Pasiduok, Popiežiau, panaikink celibatą mes turime aktyviai daugintis, kad geltonoji rasė mūsų neiššaudytų.“