Apie LitPoliinter TV ir radiją - žalia spalva išskirtas tekstas žemiau.
Pasisveikindamas jis tarsteli: „Malonu nuo pradžios iki galo“. Paskui kategoriškai atsisako kavos - jos jis niekada negeriąs, nes, jo įsitikinimu, kava, arbata, alkoholis, cigaretės yra ne kas kita kaip silpni narkotikai.
Tai - Ramūnas Jaras, menininkas „nuo gimimo iki mirties“. Jo menų sąrašas eilės tvarka atrodo taip: muzika, tapyba, poezija, šokis, hepeningai. Jis surengė keturis paranormalios muzikos festivalius.
Dar šiek tiek žinių apie Jarą: kaunietis, neteistas, nepriklausantis jokiai sektai, „įprastos lietuviui“ seksualinės orientacijos, vaikų neturi. Išsilavinimas - aukštasis muzikinis.
Žmogus, mėgstantis užšifruotas paslaptis
- Jūsų menų sąraše mane labiausiai sudomino punktas „šokis“. Ką Jūs šokate? Kur? Su kuo?
- Paskutiniu metu mes pasirodėme „Auros“ surengtame šokių teatrų festivalyje. Su mumis dalyvavo ir 75-erių metų Konstantinas Kružikas.
- Kas tie „mes“?
- Tai yra mūsų grupė, kuriai skiriu pagrindinį savo muzikos laiką.
- Kodėl toks sudėtingas pavadinimas?
- Tai yra šarada, šifruotė. Jūs galite pritaikyti algoritmą ir iššifruoti, ką šis pavadinimas reiškia.
- Kad turbūt nieko nebus, nesugebėsiu. Gal iššifruotumėt Jūs?
- Ne. Tai yra visas įdomumas - iššifruoti pačiam. Jei aš pateikčiau atsakymą, būtų neįdomu. Bet jei norite, visą informaciją galima rasti „Internete“, mūsų puslapyje.
- Tame pačiame, kur Jums kažkas iškrėtė kiaulystę?
- Taip, kiaulystę, bet adresas tuomet buvo kiek kitas. Ten kažkas buvo prikaišiojęs keiksmažodžių. Bet dabar viskas jau sunaikinta.
- Neįtariate, kas galėjo tai padaryti?
- Aš žinau, kas taip padarė. Ne įtarinėju, o žinau konkrečiai. Bet jau tiek laiko ir nervų man kainavo ta istorija, kad daugiau nenoriu apie tai nė kalbėti.
Klasikas
Ko gero, žydrasis (pikasiškąja prasme) periodas Ramūno Jaro gyvenime buvo 1992-ieji, kai įsikūrė nepriklausoma radijo stotis „Titanika“ ir joje gyvavo klasikinės muzikos laida „Menopolis“.
„Ten aš dirbau kartu su Giedriumi Kuprevičium ir kitais, dar kai jie nesipyko, - prisimena Ramūnas. - Tuo metu šioje laidoje buvo sutelktos visos geriausios muzikų pajėgos, ir niekas nesimėtė plytomis. Aš vedžiau rubriką „Klasikinės muzikos topas“. Niekas nieko panašaus po to taip ir nedarė“.
„Titanikos“ žydėjimo periodas truko apie pusantrų metų, paskui stotis bankrutavo“, - pasakoja Jaras.
Bėgimas su kliūtimis
„Paskui aš šokau į „Litpoliinter“ radijo stotį, vėliau irgi bankrutavusią, - prisimena Ramūnas. - Ten tuo metu buvo labai gera atmosfera. Kaip ir visoje Lietuvoje: žmonės tikėjo, kad nepriklausoma mūsų šalis netrukus taps panaši į Švediją, „Sekundė“ žarstė pinigus, visi mokėsi gyventi iš palūkanų. „Litpoliinter“ televizija ir radijo stotis buvo labai populiarios. Tačiau saulėlydis artėjo“.
Nelaukdamas galutinio R.Bubnelio imperijos žlugimo, Ramūnas Jaras spėjo kuriam laikui tapti „Tangomanijos“ vedėju. „Vedžiau šią laidą tarp K.Baublio ir M.Mikutavičiaus“, - patikslina jis.
„Litpoliinter“ subyrėjo. Atsirado Lapių radijas ir LNK
, - tęsia pasakojimą Jaras. - „Tangomanijoje“ paaiškėjo, kad M.Mikutavičius kietesnis vedėjas už mane. Išėjau į radijo stotį „Tau“.„O paskui, - atsidūsta Ramūnas, - aš įstrigau - didžiausiam savo gyvenime nusivylimui - radijo stotyje „Pūkas“.
Pašiurpęs nuo lietuvių bukumo
- Ir dabar ten darbuojatės?
- Ne! Ačiū Dievui. Bet „Pūkas“ davė man vieną vertingą pamoką - aš supratau, kokia mentalinė situacija yra Lietuvoje. Baisi. Estijoje ir Latvijoje tokio tipo muzika, kokia skamba „Pūke“, iš viso neegzistuoja, ten jaunimui patinka rokas. „Pūke“ aš sužinojau, kokie mūsų žmonės buki. Aš vedžiau laidas Sigito Olčiausko slapyvardžiu. Gailiuosi, kad nerašiau dienoraščio, nes pasitaikydavo tokių absurdų, kuriuos tikrai vertėjo įamžinti.
„Pūkas“ - tai dekadansas, tai nuopuolis“, - pareiškia Ramūnas Jaras, kuris šiuo metu pragyvena iš reklamos verslo.
„Tačiau kūryba man daug svarbesnė už pinigų kalimą“, - sako jis.
Vaikščiojo su įjungtu magnetofonu
Jaras su neslepiama nostalgija prisimena, kaip 1990-aisiais jis „su dar dviem žmonėm, beprotiškai įsimylėjusiais meną“ įkūrė grupę ECHIDNA AUKšTYN. „Tai buvo kūryba kiekviename žingsnyje, - pasakoja Ramūnas. - Pusmetį aš visur su savimi nešiojausi magnetofoną su įjungtu mikrofonu ir viską aplink įrašinėjau. Tikėjau, kad viską verta įamžinti, nes kiekvienas momentas yra menas“.
Jaras įrašė 85 kasetes su aplinkos ir savo gyvenimo garsais. „Paskui perėjau į kitą periodą, užsiėmiau kitais darbais, - kalba jis. - Ir dar vienas momentas - baigėsi kasetės. Suprantate? Baigėsi.“
- Ar egzistuoja drabužis, kurio niekad neapsivilktumėt?
- Nėra. Mano hobis - kuo daugiau drabužių perleisti per save. Savo hepeninguose esu buvęs viskuo: moterimi, homoseksualistu šokėju, hileriu Orbitu. Jei turėčiau daugiau pinigu, būtų dar daugiau personažų.
- Ar pažįstate moterį, kuriai į akis išdrožtumėt: „Tu ne mano skonio“?
- Taip su moterimis elgtis negražu.
- Jei Jums pasiūlytų milijoną už striptizą Seimo rūmuose...
- ...aš sakyčiau: o! Pačiame Seime! Fantastiška idėja! Ir dar milijonas... Aš jo nepervesčiau Raudonojo Kryžiaus ligoninei ar vaikų namams. Greičiausiai tuos pinigus paskirčiau taikos Kosove palaikymui.
Jūratė Kuzmickaitė
