Grojo dar ir kaip. Bet nesveikai-sveikai. Neither-neither... Gerai, pereikime prie antrosios dienos, šeštadienio. Japoniškam automobiliui vėl teko riedėti autostrada. bet festivalis prasidėjo daug anxčiau - prie upės. beje, prie vandens jis ir baigėsi, bet apie tai nežino net pats Jaras :) taigi, mes ilsimės prie upės ir klausom labai blogo noizo - loja šunys. po to juos keičia tikra dangiška mana - krentantis ant sausų lapų sniegas, nors kūnas jo nejaučia. naj? slidžios kauno senamiesčio gatvės, raudonos durys, kiemas su apžėlusiu kaminu. mes laukiame pradžios kažkokios skylėj "Vakaro magija" - nežinia kiek ten magijos iš tikro, bet padavėja yra nereali barbė-blondinė. O taip, ši nuostabi padavėja jau buvo penktadienio atradimas, ir rekomenduoju visiems ten užsukti. taip, va ir mistinė festivaliaus vieta. pradeda SALA. tixliau, tai buvo kažkox dvigubas perfomansas SALA + SAPNŲ MAŠINA. pastarasis įrengimas vertas ypatingo dėmesio. pamačiau aš jį labai mistiškai - nutaręs nusišlapinti festivalio kiemo tamsybėse (agentas Kuperis buvo teisus apie šlapinimąsi gamtoje) - ir, žiū!, pro užkaltus salės langus kad ims suktis malūnai malūnėliai... tai buvo pats mistiškiausias patyrimas Sumirime! SALA stebino giliu ir solidžiu monstirniu garsu. Užkeikimai. Saham ibn Bazar Sahan Baraban... Vėliau Portas kažką degino. O kolega barstė žmonėms flyerius ir pelenus. Beje, gal teiktumėtės paaiškinti iš kokios krosnies ištraukėte tuos pelenus? Iš M.Daukšos krosnelės, nes daugiau pažįstamų, turinčių įrenginį, gaminantį pelenus ir neturiu Vilniuje. Linute:)) Jaras plėšė avangardą šįkart su ECHIDNA AUKŠTYN. Vaikinai raitė instrumentų galimybes, kažkox veikėjas eilinį kartą bandė šokti (atleiskite, bet tai apgailėtina, nekenčiu basiraitančių vyrų). po to užplaukė nedidelė ambientinė pertraukėlė ir grupė pabaigė tikrai aukšta nata. daug beprotybės, daug jausmo, daug džiaugsmo. norėjosi rėkti ir šokinėti kartu su Jaru, pučiančiu savo klykiančią dūdą. buvo gerai. Jep, iš tikrųjų buvo labai gerai. Kartais net pagalvodavau, kur jie laiko tą muzikos gausybės ragą. Profesionalai... toliau sekė ŠALIKAPALIKAU pasirodymas, kuris buvo naujiena festivalyje savo technika. šiauliečiai nusprendė sudalyvauti neakivaizdžiai - televizijos tiltu. smagu žiūrėti, kaip avangardui panaudojamas mobilus ryšys ir tiesioginė televizija. štai ekrane jau šmėžuoja Gytis ir Darius. Noiziukas, žodžiai, post-industrial. Kontepliacija ir melioracija. Sveiki atvykę į kitą planetą, leiskite pradėti konferenciją. Iš tribūnos pilasi kažkox referatas, garso technikai pagarsina mikrofoną, atremtą į televizoriaus spYYYYkerį, tačiau linxmiausia man žiūrėti, kaip rimtu veidu ištisą pusvalandį Darius sukinėja kažkokį aparatą. buvo gerai. Kas buvo toliau? Palaukite, prisiminsiu...... A, taip - M. Litwinskis. Gražu, bet, atleiskite, mano euforizuotai tos dienos sąmonei tai buvo kiek nuobodu, tad gal kolega norėtumėt geriau apie tai papasakot? Kaip čia Ugniau švelniau. Matai, aš turiu akis keturias, nes akinius nešioju, o tu dvi. Ir matai viską kitaip. Žodžiu, M.Litvinskis su savo žavia palydove pasirodymą pradėjo anksčiau, nei harmoniumas (Litvinskio aparatėlis) pradėjo skleisti garsus. O gi prieš tai buvo pono Jaro ir žaviosios Litvinskio palydovės pokalbis nebylių kalba, Jaro žegnojimasis pabaigoje, nes matyt jis jau nieko nesuprato, ir mano plojimai, kurių aišku irgi niekas nesuprato, išskyrus... Jo, matyt tie akiniai stebuklingi, visokios nepilnamečių iškirptės matosi ir visa kita :) Jie grojo ir dainavo. Nuėjau kaistis vandens, kur vyko tarp žmonių pokalbis apie tai, kad vistik pasirodymas yra mistiškas, bet buvo nuspręta, kad jis nė velnio nemistiškas, o tiesiog žavus, nes jei būt mistiškas, nieks čia tos arbatos ir nevirtų. Na ką, paspaudėm Jarui leteną (šaunuolis, tak deržat') ir nuvažiavom prie Kauno marių, kur pirmą valandą nakties Trolis nutarė pratęsti avangardą ir nuogas bėgiojo palei krantą, po to įsimerkė į vandenį... o mes stovėjom ir šiurpom, ir matyt atrodėm visai neavangardiškai. Krito žvaigždės - palikdamos labai jau ryškias meteoritines uodegas. Dar žmonės važiuodami keliu Vilnius- Kaunas, būtinai sustokite pažiūrėti į Elekrėnų žiburius??(taip ir nesupratau kas ten rausvai švyti). Gyvas paveikslas. Ech, buvo gerai..... Tai ką, didžioji 2001-ųjų Euforija tęsiasi?
Įsijunkite į mūsų elektroninio pašto grupę!
Pagrindinis puslapis
Gaukite emailus apie papildymus puslapyje
